Literatūriniai pasivaikščiojimai Pašyšiuose

23/04/2019 10:00

Literatūriniai pasivaikščiojimai  Pašyšiuose


Balandžio 23-29 d. visose šalies bibliotekose vyko nacionalinė bibliotekų savaitė. Šių metų tema-,, Ateik- sužinok ir išmok“ primena mums apie neišmatuojamas galimybes visiems bibliotekos lankytojams. Kasmet stengiuosi savo bibliotekos lankytojus pradžiuginti įdomiais susitikimais su mūsų krašto kūrėjais. Ne išimtis ir šis pavasaris.

Šilutės F. Bajoraičio VB Pašyšių filiale balandžio mėnesi poezijos gerbėjai sutiko  viešnias nuo Šyšos kranto Birutę Morkevičienę ir Ireną Arlauskienę.

Tai , kas paprastai gimsta iš meilės , iš pasiaukojimo iš savojo pasaulio patirties per eilę metų virsta eilėmis, virsta ,, Būties namais. Taip popietės dalyviams Birutės Morkevičienės knygą,, Būties namai“ pristatė gerbiama viešnia Irena Arlauskienė.

Čia gyvena vaikystės ilgesys, čia skamba anūkų krykštavimai, čia vyksta pokalbiai apie būtį su brangiausiais žmonėmis. Žiūri pro šių namų langus paskendęs savo mintyse ir į žemę atskrenda malda, sena, sena.

Klausaisi autorės skaitomų eilėraščių ir supranti, kad stebuklas slypi paprastume, jis gyva šalia, tik reikia sustoti ir įsiklausyti. Kiekviena eilėraščio eilutė persmelkta lengvumo nugula į skaitytojų širdis baltais vyšnių žiedais ir pamažu ateina vasara, kvepianti pienių medumi...

Savo jausmus išliejanti ne tik eilėmis bet ir fotografija  renginio dalyviams autorė pristatė ir fotografijų parodą ,, Pasivaikčiojimai“, kuri bibliotekoje eksponuojama visą balandžio mėnesį.  Jos tarsieilų apie meilę gimtajam kraštui, savo miestui tąsa.

Kai žiūriu iš aukštai

Matau pievų ir miško apjuostą

Spalvingą namų atvirutę.

Klausant jos eilių ir žiūrint į fotografijose užfiksuotas šiltas akimirkas nejučia susimąstome kur yra mūsų        ,, Būties namai“?Ar jų pamatas toks tvirtas, kad mūsų šeimos suras prieglobstį nuo visų negandų, ar gebame saugoti juos ir puoselėti? Ir anot Arlauskienės tie kuklūs posmai padės pamatyti , kad viskas , kas svarbu šiame gyvenime, prasideda nuo įsižiūrėjimo, įsiklausymo į medį, į dangų, kalbantį apie bėgantį laiką. Laiką , kuris skubėdamas išsaugo pačias gražiausias gyvenimo valandas ir kuria žmogaus istoriją.

Ir klausant ištraukų iš Irenos Arlauskienės redaguotos naujai išleisto  Šilutės trečiojo amžiaus universiteto literatūros būrelio leidinio „Tolstančio laiko lašai“ supranti kaip svarbu užrašyti mielas gyvenimo akimirkas ir atsiminimus . Jei ne sau , tai ateinantiems po mūsų. Tie atsiminimai mums sukelia jaukią šypseną ir dar kartą patvirtina mintį, kad stebuklas slypi paprastume. Pačių literatūros būrelio narių iliustruota  knyga paprastais žodžiais pasakoja skaitytojams apie nepaprastus išgyvenimus. Viešnia kvietė visus renginio dalyvius neužsisklęsti savo mintyse ar pamąstymuose, bandyti juos užrašyti, kad išsaugotume. Nes neužrašyti žodžiais tarsi akmenėlis smėlio kopose. Su nuoširdžia šypsena klausėmės tarmiškų žodžių, bandėme juos spėti, prisiminėme kaip vaikystėje mūsų seneliai vadindavo vieną ar kitą daiktą.

Jauki popietės valandėlė ir susitikimas su kūrybos apsuptyje gyvenančiomis ir nenuilstančiomis moterimis   privertė mus suprasti : mokytis niekada ne vėlu. Sėkmės jums mielos viešnios, naujų kūrybinių atradimų...